Čia yra mano dienoraštis. Jūs galite palikti komentarus prie įrašų.
Jie ateina iš kitos – jau nebe žemiškos erdvės. Gyvieji jų šaukiasi, patys atsidūrę ant ribos, ką dar galima pakelti, iškęsti, ištverti, ir kas su bėgančiais metais slegia vis sunkėjančia našta. „Jei mes mirsime, leisk numirti garbingai, padėk tūkstančiams dingusiųjų sugrįžti, nepalik be žmogiškos meilės“, – meldžiasi balta skara galvą apsigobusi moteris – jos siluetas susilieja, tarsi ištirpsta drumstose žalsvose miglose, lyg ji būtų dar priešistoriniame, mitiniame lauke ir laike, kur nėra aiškiai apibrėžtų kategorijų, nėra atskirties tarp šiapus ir anapus, tarp matomos ar tik nujaučiamos realybės.
Komentarai: 0 Peržiūrėjo: 44 Grupė: Bendra
Vienas labiausiai išgarbintų amerikiečių modernaus kino kūrėjų Martinas Scorsese turi ne tik neprilygstamą istorijų pasakotojo dovaną, leidžiančią su kiekvienu nauju filmu pritraukti masinės auditorijos dėmesį, bet ir itin retą šiais laikais gebėjimą neprarasti savo autorinių pozicijų. Puikiai išmanydamas kino istoriją, režisierius pats ją ir kuria. Naudodamasis populiariųjų žanrų bei subžanrų elementais, Scorsese formuoja savitą kinematografo stilių, - lengvai atpažįstamą ir ilgam įsimenamą. Ne išimtis ir naujausias meistro darbas - „Kuždesių sala“ („Shutter Island“, 2010).
Komentarai: 0 Peržiūrėjo: 48 Grupė: Bendra
Likimo ironija – apsigyvenau su dviem kalbininkėmis. Viena, beje, itin ekstremali, pamišus dėl arabų kalbos, literatų nekenčia vien už pakraipą – lyg už kokią netinkamą lytinę orientaciją. Gyvenam kaip žydai su musulmonais. Tiksliau, kaip kokie serbai, bosniai ir kroatai. Dėl manęs tai viskas aišku, bet štai jos tarpusavy kariauja dėl kažkokių niekingų kamiengalių, autoritetų ir katedrų. Dar aršiau negu su manim. Kartais paslapčia įjungiu diktofoną – rengsiu straipsnį „Aistros dėl alofoninių galūnių studentų bendrabutyje“ kokiam nors kalbininkų leidiniui. O, kad jų dėstytojai pamatytų, kaip jos mušasi dėl vieno sprogstamojo priebalsio! „KALBININKAI IR LITERATAI, VIENYKIMĖS!” – nešiau transparantą rugsėjo 1-osios studentų eisenoje. Mano kambariokėms patiko, kad jos ten įrašytos pirmosios. Viena, apsirengusi tautiniais, visą kelią šoko ir dainavo toj pačioj demonstracijoj, kita truputėlį (bet ne ligi galo) atsivertė į literatūrą ir pradėjo skaityti „Pūkuotuko pasaulį”. Trumpalaikės paliaubos. „Nežinau, koks šiandien bus oras, - murmu, pavyzdžiui, atsikėlus ryte. – Ką rengtis?“ - „Nesistebiu, - sugriaudi viena iš kalbininkių, arabų šeicho redaktorė. – Radauskas juk apie tai nerašo“. (Skaityti toliau)
Komentarai: 0 Peržiūrėjo: 205 Grupė: Bendra
Filmas šokiravo 2009 metų KANUS. Ir mes net nepagalvojome, kur buvo dingęs talentingasis "psichologizuotų" filmų meistras iš Danijos. Pasirodo sunkiai sirgo, nes psichologinės problemos užpuolė patį. Sako Antikristas tai filmas - vaistas jam. Filmas yra nupirktas Lietuvos kino teatrams. Ir jei košmariškų atsiliepimų banga neišgąsdins savininkų, lauksime Lars von Triero siaubų. O dabar tenka skaityti ir stebėtis ESVINO PUKŠTOS pasakojimais: (Skaityti toliau)
Komentarai: 4 Peržiūrėjo: 648 Grupė: Bendra
Viskas tik šiandien. Nieko nėra ten, ir nebus nieko rytoj. Viską noriu pasiimti dabar, tuojau pat. Ir viską grynais.Visa tiesa apie vyrus: paguldai ant kairiojo šono-širdį spaudžia, ant dešiniojo-TV žiūri, po savim pakiši-dūsta, ant savęs-užmiega, pasodini-geria, pastatai-pas kitas išeina..Visi žmonės kaip žmonės, o aš tokia graži...Vidury žiemos aš pagaliau supratau,kad manyje gyvena nenugalima vasara. A.Camiutikras gyvenimas prasideda po penkesdesimties. tad tiek ir ipilkite.Man rupi ne patys pinigai, man rupi tik tai, ka uz juos galima nupirkti. Witer B."kol nagų lakas nenudžiūvęs, moteris praktiškai bejėgė..."Turėti patrauklų vaikiną – tai tas pats, kas turėti baltą sofą.Aš esu nuostabi laisva moteris, atvira puikioms galimybėms ir naujoms pažintimsMaudymosi kostiumas išrastas tam, kad moteris galėtu vaikščioti nuoga su drabužiais.Jei mirt dėl vaikino, tai tik iš juokoMaistas, kurį suvalgome niekam nematant, visai neturi kalorijų.Nebėk nuo snaiperės - tik mirsi pavargęsNori būti žavinga ir seksualiai nemirtinga? Kopijuok mane!Parodykit man "žvaigždę", ir Aš parodysiu, kur ji nukris.Metai, meiluziai ir vyno taures neskaiciuojamos.Kai jau sakysiu, kad va gyvenimas tai visa virtinė š... nusivaškuosiu bikini sritį ir pamatysiu, kad prieš tai oi kaip gerai gyvenau, net su triusikais galėjau vaiksčioti...Jei mes išpažintume vienas kitam savo nuodėmes, visi juoktumės vienas iš kito, kad esam tokie neoriginalūs. Jei visi atskleistume savo dorybes, irgi juoktumės dėl to paties.Norėti sveika - nesveika nenorėt.Gerai ten, kur manęs nėra.Jeigu netikit - galiu ateiti"Kočėlo neskolinsiu. Ir neprašykit. Pati vyro laukiu."Geriau būti visam pasauly žinomu pijoku, negu anoniminiu alkoholiku.70 būdų patenkinti moterį: 69+pasivaikščiojimas po parduotuvesSilpnoji lytis yra stipresnė už stipriąją dėl stipriosios lyties silpnumo silpnąjai...Pareiti namo…kaip ir mokytis – niekada nevelunaudokis galimybem.(tik tyliai)maždaug sveikatos apsaugos ministerija įspėja, šito dalyvio postai kenkia jūsų sveikataiAš moteris su polėkiu, pas mane ir tarakonai sparnuotika gali padaryt poryt, niekada nedaryk siandien. turesi dvi laisvas dienas.Dieve, meldžiu tave išminties, kad suprasčiau savo vyrą; meilės, kad jam atleisčiau, ir kantrybės, kad pakęsčiau nuotaikų kaitą. Nes, Dieve, jei paprašyčiau stiprybės, mirtinai jį primuščiau. AmenTiesiogine. Tik vienas vyras ir tik vienas meilužis Tai ką tu laisvalaikiu veiki? Su maldaknyge rymai?Tarp dviejų cukraus gabalų suabejoja net musė.Mama valdoma balsu. Modelis: XX7177-2. Papildoma funkcija: žmona ®Devil Inside. Yra galimybė aktyvuoti funkciją anyta². Pagaminta Lietuvoje, garantijos terminas 50 m.Bet kuris sijonukas gražiausiai atrodo ant kėdės atloso:)Maistu ir vyrais nesidalinuMano viršus - nors ir po apačiaKaras keliuose-pirksiu tanka
Komentarai: 0 Peržiūrėjo: 628 Grupė: Bendra
Mano gyvenimo vaiduokliaiZombiai rūke geriau nei kvailys plaktos grietinėlės torte. Norėčiau jus įspėti, kad bus baisu. Visada pykau ant trilerių merginų, kurioms prireikia stiklainiuko uogienės rūsyje kaip tik tada, kai ten tūno maniakas. Ir ant plevėsų kompanijos, kuriems vidurnaktį sugenda automobilis, todėl jie įsibrauna į apleistą vaiduoklišką dvarą, o ten juos suvalgo. Ko norėjo, tą ir gavo. Kartais įsiutusi kino teatre nevalingai sušunku: “Kvaile, kur eini!” Į mane visi keistai sužiūra. Manau, net jei lemiamą akimirką įšokčiau į kadrą ir vos gaudydama kvapą suvapėčiau: “Nieku gyvu neik į rūsį — ten tupi žmogžudys”, herojė ramiai atšautų, kad jai uogienė svarbiau už gyvybę. Baisiausia, jog ir mes gyvenime panašiai elgiamės. Nors mums gera linkintieji įspėja, saugo ir gąsdina, jų nepaisydami pasielgiame savaip, o tai reiškia — toli gražu ne protingiausiai. Gąsdinti mus ima nuo vaikystės: “Nerėk, nes tave paims teta”; “Nelipk, nes nukrisi ir nusilauši kojytę”; “Šiltai apsirenk, nes susirgsi ir numirsi”; “Mokykis, nes eisi šluoti gatvių”. Mus šiurpino visos pasakos, sudėtos iš penktųjų puslapių siužetų: vištytė išmušta akyte, dalgiais užkapoti žalčiai, iš balutės atsigėręs ir oželiu virtęs brolis, Brisiaus galas, Mumu likimas, raganos, kepančios vaikus krosnyje ir, atvirkščiai, pačios iškeptos. Negana to, mes gąsdinome vienas kitą žaliąja ranka, Fantomasu, skeletu spintoje ir baubais palovyje. Prisimenate istorijas iš pionierių stovyklos miegamųjų? Studentiškos talkos neapsieidavo be naktinių pasivaikščiojimų po kapines. Ko ten ieškojau: žalsvų ugnelių, vėlių, vilkolakių — kokio nors anapusinio pasaulio patvirtinimo? Dabar tiksliai negaliu pasakyti. Vėliau mama mane gąsdino berniukais: prisiartinusi arčiau nei per metrą galėjau tapti nėščia ir pražudyti savo gyvenimą. Užaugus gąsdinimų nemažėjo. Veikiau užsiimta savigąsda. Pasakas pakeitėme siaubo filmais. Lažinamės, kad jie jums labiau patinka nei melodramos, istorinės epopėjos ir komedijos. Juk zombiai rūke geriau nei kvailys plaktos grietinėlės torte. Mus gąsdina oro prognozės, gripo žudiko epidemija, elektrinės sprogimo tikimybė, net pašto dėžutės, nes jose tūno sąskaitos, gal net kvietimas į teismą. Vietoj matematikos kontrolinių sapnuojame, kad netenkame darbo ir tenka raustis konteineriuose, o tada prarandame butą ir einame į tamsią gatvę, kur užpuola plėšikas ir atima rankinę. Vyrai ir anytos mus gąsdina skyrybomis, geros draugės — gimdymais. Kai susirenka daugiau nei trys moterys ir tarp jų yra nėščioji, bet kuri kalba nukreipiama į gimdymų baisumus. Tikslas aiškus — prigąsdinti nėščiąją. Viena už kitą gimdė vis ilgiau ir klaikiau. Iš skausmo išprotėjusios ir pro langą iššokusios pokalbyje nedalyvauja. Ar įmanoma išstumti Helovyno moliūgą pro rakto skylutę? Todėl nenuostabu, kad gimdyvėms išnyra dubens kaulai, bet paskui vėl susiglaudžia. Tačiau ne visoms. Kitos tampa raišos. Dėl tų išnirusių kaulų likusį gyvenimą nebegali užsirišti batų raištelių ir plauti grindų. Kodėl prieš gimdymą okulistas tikrina akių dugną? Dėl to, kad per gimdymą kai kurios apanka. Plyštama nuo dešinės ausies iki kairės, bet paskui visa tai susiuvama ir neprayra. Gimdymo namų priimamajame atliekamos tokios pat procedūros kaip kalėjime: užrašomas vardas ir pavardė, pilietės nusirengiamos, guldomos ant šalta klijuote dengto stalo, nuskutamos, joms statoma klizma, jos matuojamos, sveriamos ir bejėgės vienmarškinės vedamos į kankinimų kambarį. Ten jau penkios staugia. Po gimdymo visam laikui lieki deformuota: krūtys ir pilvas nutįsta, taigi jau niekada nebebūsi Holivudo žvaigždė. Paskui ištinka pogimdyvinė depresija ir dar keli neaiškios kilmės sindromai. Kai kurios nebenori žindyti kūdikio, mylėtis su jo tėvu, nevalgo, atsisako eiti į gatvę, galiausiai iššoka pro langą. “Gimdymas — tai stovėjimas ties mirties slenksčiu”, — patetiškai reziumuojama. Kadaise prisiklausiusi tokių kalbų supratau viena: vienaip ar kitaip mane ištiks galas. Ir pasijutau netgi smagiai — svarsčiau, ar neužtraukus gimdyklos koridoriuje “Marselietės”. Pro akis pralėkė visas gyvenimas. Padariau išvadą, kad nieko tokio, ko vertėtų gailėtis, per jį ir neįvyko. Prisiminiau kadrus iš sovietmetį populiarių filmų, kaip vokiečiai kankina rusus, ir citatą: “Kankinkit, budeliai, smarkiau, draugų jums neišduosiu”. Dar guodė mintis apie reinkarnaciją. Tačiau taip ir nesulaukusi paties baisiausio netikėtai pagimdžiau ir labai nustebau save vėl aptikusi gimdykloje, tik jau pasidalijusią: greta kiūtojo siaubo nakties dalyvis — tipelis, labai panašus į Jacką Nicholsoną. Jis, kaip supratau, buvo mano sūnus. Negana to, pirmiausia paprašiau valgyti. O tai įrodė, kad buvau netgi labai gyva.Luka Vaterlo
Komentarai: 0 Peržiūrėjo: 200 Grupė: Bendra
“Vanilla Sky”- Vanilinis Dangus, tai režisieriaus Cameron Crowe (taip pat režisavo: Almost Famous, Jerry Maguire, Say Anything) erotinis psichologinis trileris. Jis išleistas 2001 metais JAV, kino kompanijos „Paramount Pictures“. Trunka 2 val. ir 15 min.. Filme vaidina net keli popiuliarūs Holivudo aktoriai, tai: Tom Cruise, Penelope Cruz, Kurt Russell, Cameron Diaz. “Vanilla Sky” paremtas ispanų režisieriaus ir scenaristo Alejandro Amenabaro 1997 metų fantastiniu trileriu "Abre Los Ojos" ("Atmerk akis") apie tikrą ir isivaizduojamą gyvenimą. Tom’as Cruise'as- filmo “Vanilla Sky” aktorius ir prodiuseris, nusipirko teisę sukurti amerikietišką šios intriguojančios ir labai originalios istorijos variantą. Ir jam tikrai pavyko. Galbūt prie to prisidėjo ir Stephen Spielberg‘as, kuris buvo atvykęs pakonsultuoti režisierių ir prodiuserį. „Vanilla Sky“ vienas iš tokių filmų, kuris priverčiąs žiūrovą mąstyti, vietoje to kad koks nors režisierius ar prodiuseris mąstytų už jį. Filmas prasideda kaip rami melodrama su meilės trikampiu tarp trijų gražiausių Holivudo aktorių, bet kuo toliau tuo labiau krypsta į fantastikos pusę, versdamas žiūrovą įsivelti į visą šį painų pasamonės pasaulį. Žiūrėdamas, speliojau, kas realybė, o kas ne, kad pilnai jį suprasti, filmą peržiūrėjau du kartus. Jo pavadinimas tikrai parinktas tinkamai. Vaniliniai debesys simbolizuoja žmogaus gražius sapnus ir svajones.
Komentarai: 0 Peržiūrėjo: 197 Grupė: Bendra
